Natalija Bunkė – Mano širdis vanduo

Vandeny šaltam su tavim jaučiuos
Noris bėgt visam nuo savęs pačios
Širdį iš vandens pabandyti išsemt
Garsiai nusijuokt ir toliau gyvent

Aš nebelauksiu kol išauš
Nelauksiu ženklo iš viršaus
Nes per dažnai atsidustu nuo tavo nuotaikų keistų
Vienatvė dviese per žiauri
Mane laikai, bet neturi
Lyg vandeny šaltam mes du

Mano širdis – vanduo
Panerk giliau, meluok, išduok
Jau nebebijau
Įprastą mums vandenį drungs
O pagalvot vėliau

Mano širdis – vanduo
Priversk, įkaisk
Sunkus vaidmuo – apsimest draugais
Pats supranti kartais širdy virsta vanduo nuodais

Nebenoriu likt tavo osmose
Keltis ir užmigt tarsi kosmose
Aš vandenyje lyg apakus dairaus
Gal kas nors mane skęstančią ištrauks

Aš nebelauksiu kol prašvis
Nesmerksiu nieko ir išvis
Po kojom žemę noriu jaust
Tave pamiršti ir uždraust
Širdis pavirtusi deja
Lietaus lašu vandenyje
Ir nežinia ar atsigaus

Mano širdis – vanduo
Panerk giliau, meluok, išduok – jau nebebijau
Įprastą mums vandenį drungs
O pagalvot vėliau

Mano širdis – vanduo
Priversk, įkaisk
Sunkus vaidmuo – apsimest draugais
Pats supranti kartais širdy virsta vanduo nuodais

1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *