[ad_1]
skiria mus
tartum upė krantus
tik beprasmė tyla
nusinešusi mūsų žodžius
mes kalti
apsvaiginti tylos
neberandam tiesios
o galbūt net neieškome jos
aš šaukiu tau į tylą
be tavęs aš liūdžiu
netgi vėjas pritylą
aš tavęs negirdžiu
aš šaukiu tau į tylą
ir dienoj ir nakty
mano šauksmas paklydęs
skambės tau širdy
pabandykim išlaisvint žodžius
jei ne lūpom akim
vėl parbilti
blogiau juk nebus
nes vėliau
atsigręžus atgal
nesupratus klaidų
peržengt ribą tylos
bus sunku
1
[ad_2]