[ad_1]
Ar pameni dienas, kai kadaise,
žinojom abu.
Kiek vienas mes kitam tada reiškėm
nebuvo ribų.
Kiekviena sekundė
atrodė taip svarbu.
Dabar žiūriu į Tavo akis,
bet Tau nebe įdomu.
Ligi dangaus
pritrūko mažo stebuklo,
kol Tu ieškojai sparnų,
pasauliai mūsų nutrūko
Ligi dangaus ,
juk skraidėm mes be lėktuvo,
kaip jo reikėtų dabar,
bet jis be meilės sudužo.
Tą dieną, kai mes vėl susitikom
man trūko akių.
Atrodė į mane pažiūrėti
Tau buvo sunku.
Netikėsiu niekad,
kad be manęs Tau nebaisu.
Nei ateity, nei dabarty
nebūsim mes jau kartu
2
[ad_2]