Yra pasaulis, kurio niekas dar nesuteršė
Skausmu, pagieža, nerimu, pykčiu,
Kur prisiskint gali paguodos vaisių
Ir atsigert iš išminties versmių.
Yra tauta, kuri nesusitepusi
Godumo, keršto, neapykantos purvu,
Kuri Aukščiausiojo pastogėje gyvena,
Nes tik Jį vieną šlovina balsu.
Yra kalba, kurią visi supranta –
Meilės, užuojautos ir nuolankumo atspindys.
Jai nebereikia jokių žodžių,
Užtenka tik pažvelgti į akis.
Yra giesmė, kuri dar neskambėjo,
Tokia didinga, kerinti, veržli –
Širdies melodiją, į erdvę išsiliejanti,
Kurios nutildyti nebegali.
Palaiminti, kurie atrado kelią
Į šį pasaulį, šalį šią vilties,
Kurie supranta meilės dvasios kalbą
Ir gali tą melodiją girdėt.