Valstybinis choras "Vilnius" ir L. Adomaitis – "Kas gi mus nugalės?" (Official video)



Kas gi mus nugalės?

Muzika: Linas Adomaitis
Žodžiai: Paulius Žlabys
Vaizdo klipas: Arvydas Strimaitis

Valstybinio choro „Vilnius“ meno vadovas ir vyr. dirigentas: Artūras Dambrauskas

Pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ą, valstybinis choras „Vilnius“ ir kompozitorius, atlikėjas Linas Adomaitis pristato naują dainą „Kas gi mus nugalės?“. Tai – himnas tauriausioms lietuvio vertybėms. Tai himnas mūsų laisvei. Tai himnas vilčiai.

Choro dirigentas prof. Artūras Dambrauskas prisimena, kad buvo planuota, jog daina nuskambės dar prieš metus, bet dėl šalyje įvesto karantino jos premjera įvyko šiemet kovo 11-ąją švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

„Tai pirma bendra mūsų su Linu sukurta ir atlikta daina. Apskritai Lietuvos populiariosios muzikos kūrėjai ir atlikėjai nedažnai panaudoja chorų galimybes, bet su Linu buvo itin paprasta dirbti: galbūt dėl to, kad jis turi bendradarbiavimo su chorais patirties, – sakė choro „Vilnius“ vyr. dirigentas. – Dainos tema – nepriklausomybė, laisvė – brangi ir artima kiekvienam lietuviui, o choro dalyvavimas šį jausmą iš esmės sustiprino.“

Anot choro meno vadovo, yra didelis skirtumas, kai žmogus dainuoja vienas ar su keliais pritariančiaisiais balsais, ir kai daina atliekama su choru, – jis populiariajai muzikai „suteikia visiškai kitą spalvą, pojūtį, jėgą, į kitą lygį pakelia emocijas“.

Kompozitoriaus Lino Adomaičio bendradarbiavimas su valstybiniu choru „Vilnius“ prasidėjo 2019 metais – tuomet choro meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas pasiūlė L. Adomaičiui sukurti dainą, tinkančią Lietuvos valstybės šventėms. Choras vykdė projektą „Nepriklausomybės siuita“ ir Lino kuriama daina yra vienas iš devyniolikos naujai sukurtų ar naujai aranžuotų lietuvių kompozitorių kūrinių.

Teksto autoriui Pauliui Žlabiui įkvėpimo šaltiniu tapo partizano Liongino Baliukevičiaus – Dzūko dienoraštis. Dainos priedainyje ir pavadinime įsiliejo legendinė Dzūko frazė: „Geriau žūti čia garbingai kovojant, negu rankas sudėjus laukti kažko iš kažkur nukrintant. Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės neapleidom. Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį“, – rašė L. Baliukevičius – Dzūkas.

Pasak autorių, dainos žodžių nereikėtų priimti kaip istorinių įvykių analizės ar interpretuoti kaip kurio nors istorinio fakto apdainavimo. Tikrasis dainos akcentas ir pagrindinė idėja yra pamatinės vertybės: laisvė, laisvas pasirinkimas, drąsa, valia, žmogaus aukojimasis vardan kitų, kai žmogui ne gėda pažiūrėti kitam žmogui į akis.

Dainos melodijai, harmonijai ir ritmui Linas Adomaitis parinko herojišką, didingą tematiką. Prasidėjo ilgokas kūrybinis procesas, aranžavimas, prodiusavimas, trukęs metus laiko. Dainos įrašai buvo daromi net trijose skirtingose įrašų studijose. Kaip Linas sako: „Garso takelių buvo gerokai virš šimto. Dainos suvedimas buvo tikrai nelengvas riešutėlis. Bet efektas, kuris įvyko sujungus muziką, žodžius ir, galiausiai, vaizdą – savo nuostabia sinergija pranoko lūkesčius. Dabar visa, daugiau, nei šimto žmonių komanda tikisi, kad šis epas suras vietą lietuvio širdyje“, – sako dainos kompozitorius Linas Adomaitis.

Dainos pavadinime taikliai sudėti žodžiai, įkvėpti partizano Liongino Baliukevičiaus – Dzūko dienoraščio citatos: „Kas gi mus nugalės, jeigu mes nugalėjome mirtį?“ Sujungus muziką, tekstą, didingą choro „Vilnius“ skambesį ir filmuotą medžiagą, pavyko pasiekti puikų rezultatą!

Filmavimo įdomybės:

Vaizdo klipo kūrėjas ir pagrindinis režisierius Arvydas Strimaitis prisimena įdomių filmavimo faktų ir sutapimų. „Šiemet žiema išpildyti vaizdo klipo idėją ir atkurti anuos laiku buvo itin palanki.

Pirmuosius filmavimus pradėjome tik iškritus pirmajam sniegui ir, simboliška, bet vos nufilmavus paskutines scenas sniegas pradėjo tirpti. Visgi, daug automobilių filmavimo metu teko stumti iš pusnių, o senovinį automobilį kartu su jį atgabenusiu transportu reikėjo ištempti net su traktoriumi. Tačiau visus vargus galiausiai atpirko sterilus „senovinės“ žiemos peizažas“, – rezultatu džiaugiasi A. Strimaitis.

Dėl karantino ribojimų dalį filmavimų teko daryti atskirai. Pavyzdžiui, priešininkų karininkas ir pagrindinio herojaus – berniuko – senelis filmavimo aikštelėje gyvai nebuvo susitikę, taip pat atskirai buvo filmuojamos ir berniuko bei partizano scenos. Skirtingose vietose ir skirtingu metu nufilmuoti personažai „susitiko“ tik po klipo montažo.

Be to, įdomu tai, kad nors klipe matomas vienas, tačiau filmavimo aikštelėje buvo du žirgai: vienas už kadro dėl kompanijos, nes po vieną „nesutiko“ filmuotis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *