TheDavisD – Netobulumas



IG: the_davisd
Lyrics:
Vis jaučiu tą gėlą, vis dar pyktis ėda,
mano širdį ir meilės subadytą sielą.
Jei ateis diena, kuri bus mūsų paskutinė,
Suvaryki kulką tiesiai man į krūtinę.
Aš žinau tavo kantrybę, ji negeležinė.
Suprantu, jog tavo sielą žmonės sugadinę.
Tikiuosi ji išgis, tave prispaudus prie krūtinės,
Kai būsiu aš tave labai stipriai apkabinęs.
Tu netobula, bet tobulų nebūna,
Ir aš pamilau tave, tavo žodžius ir kūną.
Aš taip noriu pabučiuoti tavo lūpas,
Bet dabar mus skiria pykčio ir pagiežos rūkas.
Bijau to jog sugrius tai ką kartu sukūrėm,
Padariau klaidų, jau laiko neatsuksiu
Sunaikink mane, nes aš jau dūstu
Prašau, sunaikink mane nes aš jau dūstu…

Ar tu žinai, man vis dar reikia tavo meilės ?
Maniau jog niekad taves būčiau nepaleidęs.
Ir kiek daug kartų aš buvau tau atleidęs…
(Kiek kartų aš buvau tau atleidęs…)
Ar tu žinojai jog bijau tave sužeisti?
Nesuprantu kodėl bandžiau tave pakeisti.
Bet jau daugiau nebegali man atleisti…
Nebegali pakęsti (Nebegali atleisti…)

Kaip gaila kad jau paskutinė mums diena atėjo,
Kodėl mus nelaiminga pabaiga išskirt turėjo.
Dabar jau mūsų trapios sielos subyrėjo..
Tamsa vėl begalinę meilę nugalėjo…
Šviesos nebeieškosiu pasiliksiu tamsoje,
Visi prisiminimai apie mus žudys mane,
Abu vienas kitam žaizdas palikom širdyje.
Bet ačiū tau už viską (ačiū tau už viską)

Ar tu žinai, man vis dar reikia tavo meilės ?
Maniau jog niekad taves būčiau nepaleidęs.
Ir kiek daug kartų aš buvau tau atleidęs…
(Kiek kartų aš buvau tau atleidęs…)
Ar tu žinojai jog bijau tave sužeisti?
Nesuprantu kodėl bandžiau tave pakeisti.
Bet jau daugiau nebegali man atleisti…
Nebegali pakęsti (Nebegali atleisti…)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *