Muzonas – Karolis Buržinskas.
Foto – Flora Westbrook.
Mano viduj tamsi audra,
Tuoj prasismelks į mano sielą,
Suklupsiu, krisiu, galbūt sulauksiu žodžių,
Nunešk mane kur saulė, kur skaisčiai šviečia saulė.
Kur šiluma dengia kūną,
Kur spinduliai pasiekia jūra,
Tai tik klyksmas, nebilus kaip noras,
Nunešk mane, kur saulė, tai paskutinis mano noras.
Ten kur saulė,
Ten kur tu.
Ten kur saulė,
Sugražink mane į šį pasaulį.
Jausmai palieka,
Galbūt kažko ir trūksta,
Sušildyk mane šypsena, užkol savim, palikim kaip yra,
Tegul tai trunka amžinai, tegul tai tęsias visados.
Išdrįsk pašaukt balsu,
Po velnių juk tai tik sapnas,
Prabudę vėl dainuosim, tą pačią meilės daina,
Kuri vadinas nežinia, praradimas tuštuma.
Galbūt paimsi tu mane už rankos,
Gal apkabinsi, žinau, kad tai padės,
Nes nenoriu likti vienas ir gyventi aš kaip žvakė,
Iki kol paskutinis lašas vaško nuvarvės.