Muzika: Syncolic
Žodžiai: Elena Mezginaitė
Mixsas: Kipras Gudzinevičius
Atsiprašyk gyvų ir mirusių
Už tai, ko niekad nebebus,
Kas galvose lyg puodas virė
Ir išsiliejo per kraštus.
————————————————
Nebeieškok, kas buvo kaltas.
Tebesiūbuoja ežerai.
Palik man paskutinę valtį
Kaip ženklą, kad nepražuvai.
———————————————–
Miškais užtvinusioj pakrantėj
Ir nepažystamuos namuos,
Kur pelenais pavirto šventė
ir durys aiktelėjo ”O!”.
———————————————–
Tave kaip šunį išvarydamos
iš ten – į ten. Iš čia – į čia.
Tu man kažką žadėjai didelį,
Turbūt davei. Nes tai – kančia.