Tą naktį ji norėjo būt viena
Visą laiką tylėjo nesuprasta
Bet akys degė žiūrint į mane
Visą laiką spindėjo šviesų lietuje
Nepažįstu aš tavęs, tu tokia tolima, tolima…
Nebenoriu to pakęst, nenoriu apsimest, apsimest…
Bet šitą reikalą greičiau ir būkim mes kartu, mes kartu…
Nenoriu apsimest todėl aš prieinu…
Net kai šoksi tamsoje
Visų akys vien norės tavęs
Lyg užnuodytam sapne
Mūsų demonai šauks, mūsų demonai šauks…
(x2)
Mūsų demonai, mūsų demonai šauks…
Mūsų demonai, mūsų demonai šauks…
Mūsų demonai, mūsų demonai šauks…
Mūsų demonai, mūsų demonai…
Tu nušvitimas mano demono nakčiai
Kol kūną krečia be salygų dažniai
Aš prisileidžiu, kad tau būtų lengviau
Tu nori daug, aš tau duosiu daugiau
Taip, daugiau erdvės, kad įsibegėt
Kai tu žavi, kai nesistengi visai sužavėt
Ir tie šokiai po garso rutinų
Jaučiu, kad tu žaidi su meile, o aš su ugnim
Ir mes ištirpsim kaip taurėj ledukai
Kol visos sumos sprogs kaip saliutai
Tarp dviejų kūnų, be jokio atstumo
Turėt nemalonumų, dėl daugiau malonumo
Be koordinačių laike kuris senka
Tavo akys nemeluoja ir man to pakanka
Ieškot drąsos nuo aušros iki sutemų
Kol kūnai jaus nuo viršaus iki apačių
Net kai šoksi tamsoje
Visų akys vien norės tavęs
Lyg užnuodytam sapne
Mūsų demonai šauks, mūsų demonai šauks…
(x2)
Mūsų demonai, mūsų demonai šauks…
Mūsų demonai, mūsų demonai šauks…
Mūsų demonai, mūsų demonai šauks…
Mūsų demonai, mūsų demonai…