[ad_1]
laukiu ryto neramus
po senų žvaigždžių šviesa
sunku laukti šaltą naktį
kai tavęs šalia nėra
atsimerk anksti ryte
saulė žadina tave
ryto vėjas išprotėjęs
vienas laksto laukuose
tai kaip verksmas tyloje
paryčiui anksti miške
netikėtai tavo juokas
man prabyla širdyje
apkabinęs glėbyje
nusinešiu aš tave
jei ir tako nesurasim
tiesiai eisime žole
prašau aš ryto vėjo
prašau kol neišėjo
prašau kad man atneštų
ko dar aš neturėjau
išsimaudę naktyje
mes išbrisim vakare
vėl į sausą ryto smėlį
kuris skęsta migloje
saulė leidžias vieniša
uždarykim viduje
jos mažytį spindulėlį
kuris šildys mus drauge
1
[ad_2]
