[ad_1]
aš vėl bijau prarast tave
ar lauki manęs nakties tyloje
nubudus ryte mieguista akis
kodėl vėl šalia manęs nematys
pažiūrėk kur pučia vėjas
nežinia iš kur atėjęs
išsisklaido kaip garsai
nusukti šalin veidai
nelengva eiti pavėjui
nes oro pritrūks įkvėpt vis sunkiau
nekaltins nieks ir neatleis
tik nemanyk tu kad taip bus lengviau
man rytas išauš bet jis nekuždės
tuos meilės žodžius iš lūpų tavų
aš vis dar tikiu ne tik su aušra
galėsiu karštai sušildyt tave
nelengva eiti pavėjui
1
[ad_2]