[ad_1]
Jūratė:
Kodėl tariu „man gera čia“,
Juk tai ne tamsios gelmės?
Gal sapnas tai, man gera čia,
Gal burtai jūrų velnio
Pabust iš miego gera čia,
Juk taip ilgai miegojau,
Kastyti, mielas, gera čia,
Ar krantas tai, ar rojus?
Įkvėpti vėjo ir žolės,
Kastytis:
Apakt nuo meilės didelės
Jūratė:
Paliesti žemę ir gėles it mylimojo lūpas
Kastytis:
Klausytis paukščių ir lietaus,
Jūratė:
Ragauti pieno ir medaus,
Jūratė ir Kastytis:
Matyti jūrą iš viršaus, kur baltos bangos supas
Kastytis:
Tu pažvelk į ąžuolo šakas
Tai santuokos altorius
Neturim rūmų, na ir kas
Bus pieva mūsų meilės guolis
Jūratė:
širdis stuksena: „gera čia“
Kai vėjas taršo plaukus.
Mylėk mane dabar ir čia
Aš taip seniai to laukiu
Abu:
Ateik naktie, užpūsk žvakes,
Surankiok liūdesio šukes
Aš tavo kūnu ir kvapu patamsiuos pasišviesiu
šalin dainas, šalin žodžius,
šalin drovumo drabužius
Neliko nieko, net dievų, tik tu ir aš – mes dviese
1
[ad_2]
