Ištrauka iš Gegužės 1-osios, 2015 muzikinio poezijos vakaro ir Sandros Avižienytės poezijos knygos „Kai akyse suspindi ilgesys” pristatymo Lemonte, Ilinojaus valstijoje, JAV, galerijoje „Siela.”
Muzika ir atlikimas – Rimantas Pažemeckas
Žodžiai Sandros Avižienytės
IŠGERK LIG DUGNO MEILĘ GODŽIAI
Mums liko tik viena diena,
Tik ta vienintelė ir paskutinė:
Iškelk į dangų, jei jėgų yra,
Priglauski prie karštos krūtinės,
Nes kito ryto mums nebus,
Nesišypsos padangėj saulė,
Nešoks lietus ir nebeliks rasos,
Kurioj kas rytą braidė Meilė.
Ir po dienos, po šios dienos
Lėks metai kaip pašėlę priekin,
Tarytum žemė būtų nebe ta
Ar stirna, sužeista medine ietim.
Po šios dienos liks tuštuma –
Pilna gerklė neišsakytų žodžių.
Paimk vienintelę ant rankų ir tada
Išgerk lig dugno Meilę godžiai.
2000