zodziai, dainos tekstas, lyrics,
„Jie nenuzudys jo,
Jie stengsis isplest jo siela,
Pakeist jo prigimty,
Tai ko jie nesugebejo padaryti su manim ir daugelio kitu ikaitu.
Jam gimus siaute saltas sausio rytas,
Palatoj viskas klostesi kaip numatyta,
I pasauly zengia kudikis tamsiom akytem,
Tarytum viskas yprasta ir tuo metu neiprastai istorija pakrypsta.
Sie ivikiai grazus speju,
Daktaras su savo padejejom,
Atsiminimai nuotraukom mamos su kudikiu ant ranku,
Jos sipsena pavargus,
Sipsojosi ji paskutini karta.
Prognozes mediku nebuvo tikslios,
Isgelbet motinos jiem nepavyko,
Riba plonyte – tarp mirties ir tarp givybes,
Is vaiko lupu pasigirdo klyksmas.
Kaip tycia tevas siandien vel gere,
Naujagimi pasieme tik trim dienom praejus,
Taip bego ziemos, skubejo vasaros,
Be kaledu ir be pasaku pries miega.
Jis buvo vienas, tarp sienu nyko.
Su asarom akyse sypsotis jis nedryso net mintyse,
Mastysena, taip negatyviai vystes, Kasdienybei,
Namu rutinoj, teva jis matydavo pro butelius degtines,
Praejo metai, sesi, septyni,
Atejo laikas jam lankyt klases pradines,
Rubai netvarkingi, palydoi tevas pachmelingas,
Pirmieji kandus zvilgsniai jau dabar jam cia nepatinka.
Neauksto ugio, silpnas, neipatingas, negabus ir neturtingas,
Taip metai slinko, o priekaistai tie patys,
Tu padugne, tu niekas, tau cia tarp musu nera vietos, Prakeikiame mes tavo dienas!
Sis rytas buvo ipatingas del to,
Kad jis nusprende pirma karta neveluot,
Paklot lova, apsirenkt graziai, net pasikvepint,
Daryt viska kitaip nei dare begant sitiem metam.
Be ceremoniju ispolovos issitraukes virve,
Jis nuzingsnevo kambariu, kuris vede i virtuve,
O ten jau sedi girtas tevas puse septyniu nusimines,
Kad rytas eilinis prie tuscios stiklines.
Reiskias sunus debilas, butent jis del visko kaltas,
Kiekvienas zodis is burnos toks beprasmiskai saltas,
Bet nebegros priekaistai daugiau nervu stygomis,
Nes sis apjuosias virve tevo kakla spaude stipriai.
Toliau zingsnis po zingsnio, per savo mylima gatve,
Ir rodes kad dabar tie juodi medziai ji suprato,
Jis mane jeigu ju osima zodziais kas paverstu,
Tai butu tiktai pritarimas jo besirdziam kerstui.
Sustojas issitrauke is kisenes nuotrauka,
Kur jis dar kudikis ir besisypsanti moteris,
Ir jam vien jos uzteks, kad isikalt i minty,
Tu darai tai del sypsenos kuri buvo vienintele.
Jis pradejo tempa didint sekdamas kuprine,
Link duru vedanciu i dvimantra vidurine,
Zmones nutyla dabar ta ivyki prisimenant,
Dvyliktokas kurio rankoj 9mm.