Antrasis „Dainos, kurias dainuojame” epizodas, priartėjus Kovos 11-ajai, paskirtas dainoms apie Lietuvą. Apžvelgiu, nuo kada Lietuvoje pradedama dainuoti apie Lietuvą, kaip šios dainos kinta per XX – XXI amžių, be to, kalbuosi su dviejų labai žymių dainų apie Lietuvą autoriais – Kipru Mašanauskui ir Marijumi Mikutavičiumi.
Laidoje skamba šių kūrinių fragmentai:
Kur bėga Šešupė (Č. Sasnauskas / Maironis), atl. Kauno valstybinis choras, dirigentas Petras Bingelis
Tu Lietuva, tu mana, atl. Veronika Povilionienė ir ansamblis „Lietuva”
Augo kieme klevelis, Tūkstantmečio dainų šventės atlikėjai
Alytė (Partizanų maršas) – atl. Andrius Bialobžeskis, Arnoldas Jalianiauskas, Tomas Žaibus, iš albumo „Už laisvę, Tėvynę ir tave (Gražiausios partizanų dainos)”
Alytė, atl. Antanas Dvarionas
Bolševikai tegul žino, atl. Kupolė
Saulėlys Tėviškėje (B. Gorbulskis / N. Talat – Kelpšaitė), atl. ansamblis „Estradinės melodijos”
Tėvynė (A. Raudonikis / J. Lapašinskas), atl. Pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ su Tomu Pavilioniu Ir Ugniumi Vaiginiu
Mano gimtinei (Lietuvai) (Vytautas Babravičius – Simas), iš albumo „Autostradoje Vilnius – Kaunas”
Lietuva (Kipras Mašanauskas)
Sudainuokime Lietuvą (R. Radzevičius / R. Stankevičius)
Kur giria žaliuoja (J. Gudavičius, K. Sakalauskas-Vanagėlis), atl. Klaipėdos savivaldybės Muzikos centro choras „Aukuras”, dirigentas Alfonsas Vildžiūnas