Balti žirgai (žodžiai Marcelijaus Martinaičio)



Ant rudenio
laukų juodų
aš neturiu
baltų žirgų.

Ant tų laukų
labai seniai
sudegė
mano namai

ir kamanos –
su jom žirgai,
baltų tėvų
balti vargai.

Į Vilnių laišką
parašiau,
per jį baltų
žirgų prašiau.

Atrašė man,
kad jų nėra:
mano žirgai
žuvo kare.

Toli į Kuršą
keliavau
ir prūsų žemėje
buvau.

Mačiau: ten auga
daug žiedų
iš kraujo atvirų
žaizdų.

Tik nieks nematė
palaidų
rudens laukuos
baltų žirgų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *