Muzika – Aivaras Bočarnikovas
Žodžius skaito – Arūnas Vismantas
Žodžiai – Andrius Čečkauskas
Eilinė kelionė, variklio gausmas, palapinė…
Širdis plaka, lyg diena paskutinė.
Žvaigždės, laužas, sušalusios rankos…
Kiekvieną akimirką širdis vis smarkiau trankos.
Šypsena, juokas ir tos blizgančios akys…
Jausmai nebevaldomi… jie plūsta patys.
Mėnulis, žvaigždės, kankina nemiga…
Krūtinėj taip spurda ir kažkas labai degina.
Juodi plaukaukai ir ramus alsavimas…
Jausmas stiprėja, o širdyje kažkoks nerimas.
Rytas. Jau švina. Aš užmigt negalėjau.
Visą naktį į ją pražiūrėjau.
Išaušo. Kava. Mes ir vėl kelyje.
Prisispaudęs prie lango… ji mano glėbyje.
Plaukų kvapas, juokelis ir dar ta daina…
Lyg netyčia jai pritariau, kad myliu tave.
Sunerimusios akys ir tiriantis žvilgsnis…
Greičiausiai čia ir buvo tas lemiamas žingsnis.
O toliau… virpuliai, jaudulys ir praverktos naktys…
Tiek ilgai į lubas nežiūrėjo dar akys.
Paslaptys, baimė ir Saulės troškimas…
Pasiruošęs suklysti, jei tai mano likimas.
Ir vėl nemiga… tik dabar MYLIU kartoju…
Šiandien Gyvenu. Ir Aukščiausiam dėkoju.
