[ad_1]
Sode lakštutė maža
Žydinčių vyšnių pavėsy
Savo skambiąja daina
Amžiną meilę žadėjo
Savo skambiąja daina
Amžiną meilę žadėjo
Kartą jaunimo būry
Aš su kitu pakalbėjau
Tu įsižeidęs labai
Apsisukai ir nuėjai
Tu įsižeidęs labai
Apsisukai ir nuėjai
Bėgau namo tekina
Mėnuo man nušvietė kelią
Vos tik prabėgo diena
Lauki tu vėl prie berželio
Vos tik prabėgo diena
Lauki tu vėl prie berželio
Sąžinės tu neturi
Širdies neliko krūtinėj
Jei vieną kartą supykęs
Tu man atleist negalėjai
Jei vieną kartą supykęs
Tu man atleist negalėjai
Iš skausmo alpo širdis
Suprasti negalėjau
Ašaros temdė akis
Aš lyg beprotė stovėjau
Aš galvojau, kad tu
Manęs vienos rymojai
Bet pamačiau, kad tolumoj
Kažkam pamojai
1
[ad_2]