Ištraukos iš knygos Neringa Rimkutė. „Ąžuolo kelias“. Vilnius. 2003 tęsinys:
2003 m. suorganizuota pavasarinė švaros akcija, Kviečiami visi KTU studentai bei Kauno gyventojai prisijungti prie Panemunės šilo tvarkymo, P. Dambrausko iniciatyva.
Taip pat surengta originali atrakcija – laipiojimas mobilia uolų laipiojimo sienele studentų šventėje „Rafes“, pritraukusi nemažą susidomėjusiųjų būrį, tame tarpe ir žurnalistų.
Reklama veikia – ąžuoliečių gretos didėja.
Tad kokie vėjai vyrauja dabar? Praeityje puoselėta ideologija nėra svetima ir dabartinei ąžuoliečių kartai. Tiesa, šiandien ji nėra tokia aktuali kaip tuomet, vis dėlto atsiranda žmonių, vedančių ta linkme. Vis dar išlikęs noras pažinti savo kraštą, domėtis istorinėmis vietovėmis, žygiuose tebeskamba dainos ir tęsiamos tradicijos. Nūdieną galėtume pavadinti ramybės laikotarpiu: niekas nekontroliuoja ir nebevyksta kova už lietuvybės idėjas… Dabar daugiau dėmesio skiriama fizinei ir dvasinei harmonijai: sportui, moralės vertybių išsaugojimui, gamtos pažinimui, ekologijai, siekiama atsiriboti nuo negatyvios vakarietiškos pop kultūros pusės.
Ideologija ir tikslai
Trumpai pažvelgus į KTU žygeivių klubo „ąžuolas“ susikūrimo istoriją, kyla susidomėjimas – kas lėmė ilgą ir klestintį gyvybingumą, kai tuo tarpu daug kitų panašių organizacijų užgeso, nepalikusių ženklaus pėdsako? Atsakyti į šį klausimą viena-reikšmiškai sunku – reikėtų paminėti, tradicijų sukūrimą ir laikymąsi, aktyviausio jaunimo subūrimą ir nukreipimą bendrų tikslų siekimui.
Mūsų žygiai – tau Tėvyne!
TURISTO STATUTAS
Tu – turistas: gamtos draugas, žmonių bičiulis, gimtosios žemės sūnus. Kiekvienas Tavo žygis teatneša naudą gamtai, žmogui, Tėvynei.
1. Nė vieno žygio be konkretaus tikslo! Kelionė – tai naujų žinių šaltinis, nauja Tavo, kaip turisto, tobulėjimo pakopa.
2. Šventai gerbk ir ugdyk turistų draugystę. Kiekvienas sutiktas turistas – Tau bičiulis.
3. Žygyje kovok už žvalią grupės nuotaiką, sveiką turizmo dvasią.
4. Gerbk žygio vadovą. Jo žodis – tai įsakymas.
5. Gerbk kelyje sutiktą žmogų: mokėk atsidėkoti už pagalbą, už gerą mokėk geru.
6. Nežemink turisto vardo žygyje demonstruodamas netvarkingą aprangą arba nekorektiškus santykius su vietos gyventojais.
7. Mylėk ir globok mišką – savo antruosius namus. Jos priešai – Tavo priešai. Kiekvienam padėk pažinti ir pamilti.
8. Nežymėk savo maršruto prišiukšlintomis pakelėmis, netvarkingai paliktomis stovyklavietėmis, nusiaubtais gražiais gamtos kampeliais.
9. Gerbk ir saugok krašto praeities paminklus, brangią savo pirmtakų relikviją. Ryžtingai kovok su jų žalotojais.
10. Pirmiausia pažink gimtinę, o tik paskui žavėkis tolimomis kelionėmis.
11. Žygyje – jokių svaiginamųjų gėrimų.
12. Turizmo prisiplakėliams, savanaudžiams – ne vieta mūsų šeimoje. Teršiančius turizmo dirvą šalink iš savo draugų rato kaip piktžoles.
13. Žygyje nuolat atmink, kad visuomenės akyse Tu atstovauji savo kolektyvui, savo kraštui. Atstovauji mūsų darniai turistų šeimai.
Žygis – tai nedidelė, bet turininga gyvenimo dalelė. Tai aktyvus poilsio ir laisvalaikio praleidimo būdas, atpalaiduojantis nuo tiesioginių darbų – alternatyva girtuoklystei ir narkomanijai. Vienas iš žygeivystės tikslų – siekti harmonijos su gamta. žygeivis jaučia savo asmenybės ir gamtos vienybę. Ne veltui Turisto statuse išskirta: Mylėk ir globok gamtą – savo tikruosius namus. Jos priešai – Tavo priešai. Kiekvienam, net priešui, padėk ją pažinti ir pamilti. Iš to kyla kita nuostata: Nenužymėk savo maršruto šiukšlėmis, nusiaubtais gražiais gamtos kampeliais. Nepalik paskui save barbariško pėdsako ir likviduok pagal galimybę kitų paliktus.
Be gamtos pajautimo, žygeiviui labai svarbu Tėvynės istorija, praeities pažinimas, patriotizmas. Nuo „Ąžuolo“ įkūrimo atvirai ir aktyviai domimasi tautos istorija, etnografija, folkloru, papročiais. Rūpinamasi tautos kultūros propagavimu, sunaikintų kultūros objektų atkūrimu, patriotizmo skiepijimu. šiuo atžvilgiu Lietuva – tai viso pasaulio
lietuvių Meka; niekur kitur jie to nepajus ir nepatirs. Tik čia tokia gausybė šių lobių, taip lengvai pasiekiamų, tik čia galima prie jų priglusti, juos palytėti, su jais pabūti.
Trečia pagrindinė žygeivių, taip pat ir „ąžuolo“, nuostata – blaivybė. Turisto statutas sako: žygyje
– jokių svaiginamųjų gėrimų, linksminamės, bendraujame, semiamės emocijų iš pačio žygio ir draugų pulko. ši nuostata, kaip ir visos kitos, atlieka auklėjimo funkciją. Ir išties „ąžuolo“ sekcijoje natūraliu būdu, be prievartos, buvo formuojamas žmogus, jo ekologinė savimonė, jo dora, meilė Tėvynei, patriotizmas. žmogus buvo ruošiamas tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Net išėjęs iš „ąžuolo“ organizacijos jis jau niekada neterš aplinkos, gins ir mylės Tėvynę ne tik žodžiais ir visa tai skiepys auklėdamas savo mažus „ąžuoliukus“.
Tęsinys
(5) KTU (KPI) Žygeivių ĄŽUOLAS 45-ečio…
https://youtu.be/bHx7y8Tr3jk