Žymi etnologė Nijolė Marcinkevičienė knygoje „Metai už stalo“ apie Užgavėnes taip rašo: „Būdingiausi Užgavėnių papročiai – sotus valgymas ir persirengėlių vaikštynės po sodybas. Persirengimo paprotys sietinas su toteminiais tikėjimais, vėlesniais laikais kaukė tapo pagarbos protėvių kultui išraiška… Stengiamasi taip apsitaisyti, kad niekas nepažintų.“ Nors vaikščioti drauge vis dar nerekomenduojama, bet skaniai pavalgyti, tai kodėl gi ne. Ypač blynų. Seniau pavalgius vakarienę tėvas pasakydavo tokius žodžius: mes užsigavim, tegul užsigavi ir mūsų nelaimės. Nuo Užgavėnių likusiais taukais išsitepę rankas ūkininkai apglostydavo karves ir kitus gyvulius, kad jų nekirstų gyvatės. Ir mes tai galime atkartoti, juk pas daugelį rasime naminių gyvūnų. Tegul ir jiems būna Užgavėnės.
O tradiciškai daug metų Ukmergės kultūros centre Užgavėnių proga rengiama liaudiškos muzikos šventė „Grok, armonika“. Šiame vaizdo įraše 2008 m. Ukmergėje vykusios šventės fragmentai.
O už pagalba kuriant filmukų intarpus labai dėkavojam Genovaitei Sakalauskienei, Gemai Pastuškovienei ir Mečislovui Radzevičiui.