[ad_1]
Gabija:
Niekada niekada, daug tavęs neprašau
Pavargau būt viena, dėl tavęs aš bijau
Lapų pilna aplink, laišką tau aš rašau
Baigsiu jį su mintim, kad sugrįžtum greičiau
Žygis:
Man akyse tik tai tavo portretas
Tu mano mūza, aš tavo poetas
Aš išėjau pažadėjęs sugrįžti
Tęsėsiu žodį, nenoriu nuvilti
Aš pasiilgau tavęs tarsi oro
Ginklą rankoj laikau ne iš noro
Kulkos lekia aplink, kaip ir dienos
Nebijok aš ne vienas…
Priedainis:
Aš pavargau be tavęs, galiu viską iškęst
Tik ne tai, kai tu toli (šaukiu tave vardu)
Nes mano mintyse tu visad su manim
Gabija:
Kad ir kur tu esi, pabandyk man pranešt
Žvaigždėmis, lietumi man žinutę atnešk
Taip tylu namuose, kai tavęs čia nėra
Aš tikiuosi jau greit pasibaigs ta kančia
Žygis:
Kiek dar liko žinoti norėčiau
Nuraminti tave, kad galėčiau
Gal atrodo, kad tai neteisybė
Bet tokia sumauta kasdienybė
Savo šaliai turėjau prisiekti
Ir nuo to aš nesiruošiu bėgti
Už atimtą tą mudviejų laiką
Tau parnešiu aš taiką…
Priedainis…
1
[ad_2]