[ad_1]
aš tik šešėlis to kuriuo kadais buvau
iš kur tos ašaros apkartusio lietaus
nutolus nuo namų nešiotis visa tai sunku
per daug stipru
jaučiuosi atitrūkęs nuo karčios tiesos
lyg niekada nebūčiau ruošęsis kovot
pasimetęs tarp jausmų praeity savų klaidų
ieškoti noriu
meilė kartais žeidžia jeigu jos per daug aplink
nors širdis ir plyšta vieną jausmą pasirink
ženklai parodys kelią paklausyki būtinai
meilė kartais žeidžia mirtinai
aš tik dalelė to kuriuo kadais buvau
kaip išlipt iš šios duobės aš nežinau
anksčiau džiugiai šypsojais
dabar mane išvydus liūdna tau
aš nežinau ką pasirinktum tu pati
ar nematai kad ši našta man per sunki
kur bepasukčiau šiam kely
pralaimėjimas visai arti
meilė kartais žeidžia gali būt kad kruvinai
ji privers tave kankintis ir maldaut ir rėkt ilgai
tegul kaunas savo rankom ir gyventi amžinai
meilė kartais žeidžia mirtinai
meilė kartais žeidžia ji meluot privers tikrai
meilė kartais žeidžia negali suprasti tai
nors negyvenk nors nekvėpuok
suras vis tiek jinai
meilė kartais žeidžia mirtinai
1
[ad_2]