[ad_1]
sutemos švelniai nukris ant tavo pečių
naktiniam danguj šviesulių tiek daug
pabūk arčiau mano širdies mano jausmų
negaliu aš ištverti
tavo akių šilumos ir erdvės
žodžių dėl jų ašarų lietūs
kur tik einu tavo balsą girdžiu
naktimis šaukiu tave vardu
taip dažnai apie tave galvoju
o tave sutikus žodžių nerandu
tu kalbi o aš tyliu
tau atsakyti negaliu
dienos nuplauks pasroviui į laiko marias
o aš dar viena su skausmu likau
ašarų upės išdžius širdis suledės
na o man jau visvien
tavo akių prisimint negaliu
žodžių tuščių man jų nereikia
kur tik einu vis ieškoti bandau
to ko su tavim aš neradau
1
[ad_2]