[ad_1]
kai ryto paukščiai dangų palies
palies medžius rasotą žolę
ir jų giesmė tave apglėbs
nenusigąsk tai aš
nenusigąsk tai aš
kai iš dangaus staiga nelauktas
nors visą dieną saulė švietė
pradės lietus tau veidą glostyt
nenusigąsk tai aš
nenusigąsk tai aš
nenusigąsk
nenusigąsk
nenusigąsk tai aš
kai vakare už ievų girios
išgirsi vaikštant paukštį mažą
ir jo akis tu pamatysi
nenusigąsk tai aš
nenusigąsk tai aš
1
[ad_2]