Nauja Lietuviška muzika, daina „Su gandrais ir su lapais žaliais“ Naujiena 2018
Atlieka Violeta Cvirkaitė ir Maks Bendelston
Aranžuotė Maksim Bendelston
Facebook Violeta Cvirkaitė: https://www.facebook.com/violeta.cvirkaite
Facebook Muzika Jūsų šventėms: https://www.facebook.com/MuzikaSventems/
Instagram: violetacvirkaite
Mūsų puslapis: https://muzikasventems.lt/
Skambinkite mums telefonu: +370 653 87 643
Vaizdo klipas: Kharlov Production – https://www.facebook.com/dmitrij.kharlov +37062813533
Dainos žodžiai:
„Su gandrais ir su lapais žaliais“
Išėjai, išėjai, išėjai.
Išėjai su gandrais ir su lapais žaliais
Nežinau kur ieškoti tavęs. x2 k.
O paklauščiau aš tyliai gandrų,
O paklauščiau aš tyliai klevų,
Gal ir matė gandrai, gal girdėjo klevai
Kaip tą rudenį tu išėjai. x2 k.
Ir atsakė man tyliai gandrai
Ir atsakė man tyliai klevai,
Ji arti taip arti, ji tavojoj širdy
Kur tu ieškai ir jos nerandi. x2 k.
Jei aš eičiau tai eičiau mišku
Prie šaltinio vingiuotų takų,
Ten aš laukčiau Tavęs ir ilgėčiaus tavęs,
Jei žinočiau ateisi tu čia. x2 k.
Išėjai, išėjai, išėjai
Su gandrais ir su lapais žaliais
Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia,
Nežinau kur ieškoti Tavęs. x2 k.
Dainos aprašymas:
Lietuvos partizanų daina „Su gandrais ir su lapais žaliais“ apie netektis, apie rūsčią pokario Lietuvos partizanų – laisvės gynėjų lemtį. NEBEGINDAMA SAVO LAISVĖS, TAUTA BŪTŲ PASMERKTA PRAŽŪČIAI.
Mielieji broliai, narsiosios ir ištikimosios seserys, žinomi ir nežinomi laisvės gynėjai pasirinkę duobėtą, erškėčiuotą kovotojo kelią, daugelį metų tuo keliu ėję ir nešę sunkų didelių išbandymų pareikalavusį partizaninės kovos kryžių. Kova dėl laisvės niekada nesibaigia – ji yra amžina. Nes laisvę branginti ir saugoti reikia mokytis nuolatos. Dažnas ilgametės kovos dalyvis pasakytų, kad pradėdami ginkluotą pasipriešinimą, savo kovos tikslą jie gerai žinoję. Žinoję, kad svarbiausias kovos siekis – apginti tautos laisvę. Tauta, kuri nebegina savo laisvės – yra pasmerkta pražūčiai. Tą didžiąją vertybę – laisvės siekį jie išsaugojo iki pat paskutiniųjų partizaninės kovos dienų. Ir tos didžiosios vertybės skatinama tauta atgimė. Vien tai, kad okupuotame krašte, kur nėra nei aukštų kalnų, nei sunkiai įžengiamų miškų, kur gana nemažą laiko tarpsnį siautėjo iš Vakarų Ukrainos ir iš kitur atsiųstos baudžiamosios enkavedistų divizijos, kurioms dažnas lietuvis buvo suvokiamas kaip potencialus priešas; vien tai, kad visą dešimtmetį vyko atkakli ir žūtbūtinė kova su užmiršusiu išeiti „išvaduotoju“, ir tai, kad tokiomis atšiauriomis sąlygomis 1949 m. vasario 10 – 20 d. Prisikėlimo apygardoje įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame buvo sudarytas Vyriausybės branduolys, į kurį įėjo LLKS Prezidiumo pirmininkas, Ginkluotųjų pajėgų vadas ir Visuomeninės dalies viršininkas; vien tai, kad Vasario 16 – ąją buvo paskelbta politinė deklaracija, įrodė pasauliui, jog Lietuvos žmonės moka branginti laisvę, jos atkakliai siekia, dėl jos kovoja ir todėl yra jos verti. Bangieji, Jūsų pralietas kraujas, susigėręs į amžinąją Lietuvos žemę, tebus ir ateityje ta gydomoji ir varomoji jėga, neleidžianti mums susvetimėti, sumaterialėti tiek, kad pasinėrę į savanaudišką šio švento žodžio LAISVĖ traktuotę, įklimpę į savimylos ir godumo liūną, pamirštume amžinąjį jos palydovą – PAREIGĄ. Pareigą ne kam kitam, o savo Tautai, savo Valstybei. Jūsų pasiaukojimas ir beatodairiškas įsipareigojimas tebus geriausias pavyzdys visoms mūsų Tėvynės ateities kartoms. (Povilas Mataitis)