Niekada nemaniau, kad mylėti bus paprasta,
Kad ženklai iš aukščiau tik naivi iliuzija.
Nežinojau, kad laukt ilgai – verta net kai bijai,
Nemokėjau sugaut tvirtai, kai tu į mane kritai.
Man ne gėda sakyti, kaip drąsu kai tu šalia, aš augu.
Nebijau to kartoti, kai apkabinu tave.
Tu gėlė, tu birželį pražydusi vasara,
Tu tyra, niekada nesibaigianti pasaka.
Amžinai laikysiu tavo žiedą delnuose,
Tu gėlė, tu birželį pražydusi vasara.
Jau ryte dar anksčiau nei ant pievų nukris rasa,
Kelyje vis aukščiau su gyvenimo dovana.
Ar žinojai, kad tu tikrai sukurta šypsenai,
Dar įkvėpti turiu giliai, mano svajonė tai.
Priedainis.
Man ne gėda sakyti, kaip drąsu kai tu šalia,
Nebijau to kartoti, kai apkabini mane.
Priedainis.