Pavasarį gėlės žydės
Ir vėl mes atversime langus
Pavasarį gėlės žydės
Ir būsim labiau atviri
Mano rytas
jis visai ne-ne
nesuraitytas,
Su kavos puodeliu
Vėl bandysiu
Pasikelti sparnus.
Kas kur buvo –
Viskas jau pražuvo.
Mano mintys
Tobulo skaidrumo!
Aš sėkmės nelaukiu,
O ją kuriu.
Pavasarį gėlės žydės
Ir vėl mes atversime langus
Pavasarį gėlės žydės
Ir būsim labiau atviri
Pavasarį gėlės žydės
Ir glostys žiedais mano delnus
Pavasarį gėlės žydės
Ir bėdos atrodys toli
Purvo balos
Visos išbraidytos.
Joms jau galas!
Grožis nematytas
Uzurpavo.
Laikas man žydėt!
Žengt po žingsnį,
Nors labai po mažą.
Tik į priekį,
Nežiūrėt į galą.
Aš nusprendžiau –
Leidžiu sau mylėt.
Pavasarį gėlės žydės
Ir vėl mes atversime langus
Pavasarį gėlės žydės
Ir būsim labiau atviri
Pavasarį gėlės žydės
Ir glostys žiedais mano delnus
Pavasarį gėlės žydės
Ir bėdos atrodys toli
Jau saulelė atkopdama budina svietą
Ir viską kelia, kas buvo pasėta
Sniego pramonę pargriaudama juokias
Oi kaip man patinka šitas šokis
Sugaištį pagavo
Į nieką pavirto
O žoleles iš numirusių šaukia
Bitins šeimyną prie darbų pristatė
Taip ankstyvai
Tikri dyvų dyvai
Pavasarį gėlės žydės
Ir vėl mes atversime langus
Pavasarį gėlės žydės
Ir būsim labiau atviri
Pavasarį gėlės žydės
Ir glostys žiedais mano delnus
Pavasarį gėlės žydės
Ir bėdos atrodys toli