[ad_1]
OK, aš sutinku su viskuo, ką tu siūlai,
Kad tik netrūktų mūsų meilės siūlai,
Kad tiktai ilgesio raišteliai neatsirištų
Ir amžiais mus rištų.
Jauku man su tavim gulėti ir mylėti.
Ir net kai sugebi arbatą ant kilimo išlieti,
Jaučiu tau keistą šilumą ir keistą trauką.
Panirk, panirk į mano gilumą,
Patek į mano magnetinį lauką.
Tu tik ateiki,
Tavęs man reikia.
Trauka dar veikia.
Bet kalbant atvirai,
Viskas bus gerai,
Saulė neužges,
Jei išsiskirsim.
Kalbant atvirai,
Viskas bus gerai,
Laikas nesustos
Ir nenumirsim.
Toli, ten, kur pasibaigia bekraščiai miestai,
Ateina laikas mūsų lauktai siestai
Ir viską mato, viską žino tik dangus,
Devintą sykį jau užrakintos durys,
Kurias aš kartais mėginu praverti,
Nes mums nesiseka abiems vienodai ilgesį išverti.
Grįžtu ir ta trauka po truputėlį grįžta.
Aš vėl jaučiu ant savo rankos
Tavo ilgesį užrištą.
Tu tik ateiki,
Tavęs man reikia.
Trauka dar veikia.
Bet kalbant atvirai,
Viskas bus gerai,
Saulė neužges,
Jei išsiskirsim.
Kalbant atvirai,
Viskas bus gerai,
Laikas nesustos
Ir nenumirsim.
(x2)
OK, aš sutinku su viskuo, ką tu siūlai,
Jei jau nutrūko iki galo siūlai
Ir visa tai, kas buvo,
Tai, kas iki šiol mus rišo, jau atsirišo.
Jauku man su tavim gulėti ir mylėti
Buvo kažkada. Dabar belieka ilgesį kentėti ir vėl.
Mes nusivylėm žmonėmis, bet keista,
Kad visa tai, ką padarei su manimi, jau tau atleista.
Bet kalbant atvirai,
Viskas bus gerai,
Saulė neužges,
Jei išsiskirsim.
Kalbant atvirai,
Viskas bus gerai,
Laikas nesustos
Ir nenumirsim.
(x2)
[ad_2]