[ad_1]
Sukroviau tikėjimą… į savo lagaminus…
Sudėjau gyvenimą… maniau tokio nebebus…
Norėjau nebekentėt, norėjau nebemylėt,
Galėjau tik neskubėt, bet jau pervėlum pervėlu…
Noriu žinot ka tu jauti, kai išėjau be minties sugrįžti.
Noriu žinot ka tu jauti, kai palikau be vilties sugrįžti.
Ištryniau tik žibytes, jose laumės neradau.
Norėjau, tačiau tavęs ištrinti nepajėgiau.
Sakyk ar matyt sunku, sakyk ar žinot sunku,
Kad griūna pasaulis man, kad jau pervėlu, pervėlu.
Noriu žinot, ka tu jautei, ka tu jautei, kai išėjei
Be minties sugryžti.
Noriu žinot, ka tu jautei, ka tu jautei, kai palikai
Be vilties sugryžti.
Nubudau iš nevilties,
Bet pakilau iš nebūties. Bet sugrįžau is tamsios nakties
Ir vėl prašau tavęs
Leiski mylėti ir vėl karštai, leiski tikėt tavim šventai
Leiski gyvent ir vėl aklai, tik tavo glėbyję…
Aš taip norėčiau žinoti kur tu,
Pamirštu spalvą tavo akių,
Aš taip norėčiau sutikti saulę su tavim,
Aš taip norėčiau būti tavo viltim,
Gal būt jura, gal būt žvaigždės, gal būt aukščiau,
Gal būt tai mano sapnai, kuriuos aš pamiršau.
Turbūt tai viskas ko aš noriu… a…
Ką aš jaučiu…
Ko laukiu aš, kuo aš gyvenu, gyvenu.
Norių žinot…
Ka tu jauti,
Kai sugryžau, be minties išeiti…
Noriu žinot…
Ką tu jauti, kai atėjau, niekad nepalikti…
1
[ad_2]