[ad_1]
negaliu atleisti dienai
kur išskyrė mus abu
nes gražiausia kuo tikėjau
ir kuo vis dar tikiu tai tu
nedovanosiu laiko skausmui
aš nebenoriu vėl kentėt
kai prabundi širdy nuo jausmo
kad tai kas tau brangu
skiria begalės dienų
tad akimirką šią
aš žinau aš žinau aš žinau kad vėl tikiu
aš žinau aš žinau aš žinau kad gyvenu
akimirką šią
nebijok nebijok nebijok tikėk stipriau
noriu tau ir tik tau atiduot save labiau
akimirką šią
nuo tada kai palikai mane
kuomet išėjai
mačiau kaip tolsti tu
paleisti buvo taip skaudu
bet pakeist to negaliu
tad akimirką šią
aš žinau aš žinau aš žinau kad vėl tikiu
aš žinau aš žinau aš žinau kad gyvenu
akimirką šią
apkabink mane prašau
leisk delnais tave priglaust
man leisk dovanot tau save
akimirką šią
aš žinau aš žinau aš žinau kad vėl tikiu
aš žinau aš žinau aš žinau kad gyvenu
akimirką šią
nebijok nebijok nebijok tikėk stipriau
noriu tau ir tik tau atiduot save labiau
akimirką šią
1
[ad_2]