Dešimtmetė Kailė nešneka nuo tada, kai motina narkomanė paliko ją labai pavojingo žmogaus draugijoje. Bet ji negali bėgti, nes laukia mamos sugrįžtant. Ji renka žodžius iš mamos palikto žodyno ir slepia juos galvoje, kur jis jų neatims.
Trisdešimtė Siera slepia gėda ir ginasi nuo skausmo kontroliuodama aplinkybes. Bet artėjant dvyliktoms jos dukters mirties metinėms jos kontrolė ima silpti. Dievas iš vaikystės laikų vėl šaukia ją pas save. Apvaizda suveda jas drauge, kad kartu patirtų Gyvojo Žodžio malonę ir padėtų viena kitai gyti.