Pirma mano daina.
P.K. – Jausmai
Daina galite atsisiusti: http://www.pmp-rockers.com/mp3/PK___Jausmai.mp3
Dainos žodžiai:
Stanža 1
Paskendęs jausme iki ausų
gliuką pagaunu ir išgeriu vaistų
įstrigau nežinioj, lyg žaidime Džiumandži
pasiklydau laike jausmų kratinyje
matei mane matei mane tame sapne
kurį buvai aprašius dienoraščio lape
išraižau tavo vardą, kaip samurajus vardinį kardą
kraujas mano verda, tik klausimas ar verta?
Nežinau ar tai pragaras ar rojus?
Jausmų labirinte neįdomus man rytojus
Žygiuoju vienas šiam liūdnam gyvenimo kely
Ar tu mane girdi, ar supranti, ar blemba nekenti?
Ar būti mylimu geriau nei būti turtingu?
Nes būti mylimu geriau nei būti laimingu!
O jei ne mylimu tai geriau jau būti turtingu?
Hm, geriau jau mylimu, nei būti juokingu
Pr.
Jausmai, tie nelemti veiksmai
Jausmai… Atleisk man ir praregėk
Kodėl dėl jų mane žudai?
Jausmai… prašau nepasikeisk nei kiek!
Stanža 2
Kur nėra įvairovės nerasi ir malonės.
Valandos bėgo, bėgo ir prabėgo…
Einu gatve neprarasdamas savo EGO.
Sprendžiu dėlionę statau kaip LEGO.
Jausmai tai galia, ji gimsta sielos viduje,
bet išgyvena tie, kurie turėjo daugiau nei valią,
kurie tiek laiko laukė, sunkų išbandymą gavę –
– jausmų neatidavę velniui sielos savo nepardavę.
O kas neturi sielos, gyvenimas tokiems nemielas.
Bėk iš ten neužkliuvęs už vielos.
Kiti dar pagalvos, ar turi savo sielą,
duos duos pamokų sau apie kitą negalvos.
Jeigu aš myliu vadinasi ESU.
Esu kas esu ir žinau ką myliu.
Nesvarbu ką kiti pagalvos,
Nepamiršk jos! Nepamiršk jos!
Pr …..
Stanža 3
O taip nelauktai atvėso jausmai,
kada į tai žiūrėjau pro pirštus, nerimtai.
Prisimenu tavo bučinius ir kaip mane lietei,
daug visko prisimenu tada suspaudžia širdį.
Nesu Romeo bet dėl jausmų nenoriu mirti,
noriu atgimti ir vėl naujai tave sutikti.
Skausmą. kaip peilio kirtį jaučiu viduje,
kaip nelaimingoj dramoj ar beviltiškam kare.
Žygiuoju vienas prakeikta fronto linija,
juk vienas ne karys ir čia žmogau tau ne pratybos.
Jeigu myliu vadinasi aš esu.
Esu kas esu pavirtau tuo ką myliu.
Kaip gaila užverčiau vieną gyvenimo puslapį.
Viską mečiau emigravau į užsienį
Dieve, ką aš padariau?
Tavęs jau nėra… Per vėlai supratau…