Norime pasidalinti su Jumis viena gražiausių Kalėdinių giesmių, kurią įrašė apeigų folkloro ansamblis Kūlgrinda. Liūdna, kad šiemet negalime pakviesti į mūsų tradicinį Saulėgrįžos koncertą, tačiau išeitis visada yra, net ir tokioje niūrioje situacijoje kaip dabartinė. Kiekvienas įrašė savąjį balsą, ir apjungėme juos visus, kad vėlei skambėtume visi kartu.
Šios tradicinės giesmės žodžiai tokie prasmingi ir turtingi simboliais, kad nesinorėjo jų užgožti..
Vidury lauko stovi grūšelė, kalėda
Toje grūšelėj žvakelė dega, kalėda
Oi ir pakrito kibirkštėlė, kalėda
Oi ir paslėjo marios mėlynos, kalėda
Ant tų marelių laivelis plaukia, kalėda
Tame laively mergelė sėdi, kalėda
Mergelė sėdi, gromatų rašo, kalėda
Gromatų rašo, tėveliam siunčia, kalėda
Pasaulio medis viduryje mitinio lauko, ir grįžtanti Saulė, skleidžianti savo švelnią šviesą per simbolinius dainos žodžius kaip per baltą, šviesią miglą: tai ji toji žvakelių šviesa, kibirkštėlė, bei didinga Deivė, sėdinti savo soste, viduryje mitinių, pirmapradžių, begalinių marių.. Saulės luotas gręžiasi į mus: nuo dabar- su nauja jėga vėlei pasaulis užgimsta iš naujo.
Į šią giesmę sudėjome mūsų šviesią viltį ir geriausius palinkėjimus. Tegul šviesa pagaliau grįžta, nugalėjusi tamsą, ir gerų permainų laukimas teneprailgsta.
Lietuviškų dainų žodžiai