Muzika: Raimundas Žilius
Tekstas : Irena Jokšienė
Prašiau mylėti, negirdėjai, meldžiau suprast, nesupratai..
Tik vieno visada norėjau, kad meilė truktų amžinai.
Bet Dievo planas buvo kitas, o gal bausmė už praeities klaidas
Už negirdėjimą viens kito, svajonės dužo į smulkias šukes..
Tik uždaryk į praeitį duris, pamiršk, kas buvo, tas pražuvo
Tiktai atleidžianti širdis gers meilės taurę iki dugno.
Tik uždaryk į praeitį duris, pamiršk, kas buvo, tas pražuvo
Tiktai atleidžianti širdis gers meilės taurę iki dugno.
Jau nekamuoja abejonės ,kaip viskas buvo, ar galėjo būt,
Laiku negalimos kelionės, o ir nenoriu, tegu bus kaip bus.
O bus tikriausiai, taip kaip lemta..nežino nieks, kokia iškris korta
Kas skęs turte, kam tai neduota, o kam ir saulės spindulio gana.