[ad_1]
užgesint kai ugnis
apkabino žodžius
okupavo naktis
išbučiavo medžius
tik bijok netikėt
neklausyt naktimis
užsikimšus mintis
savo mintis
tai ką šaukia širdis
juodą karštį plaukų
su savim pasiimk
baltą nemigo naktį
tyla užgesink
laikas smėlis po kojom
tavo žodis mirtis
tolsta uostas giliai
uostas giliai
paskandinus viltis
mano matrica tu
mano saulė akmuo
mano žodžiai lietus
mano meilė ruduo
mano dievas žolėj
mano žiogas ore
mano stygos danguj
stygos danguj
mūza delne
užsimerk paklausyk
kas daugiau pasakys
šitaip plaka širdis
šitaip baigias naktis
ta šalis už kalnų
jau seniai neturiu
septyniolika jų
mano saulės dėmių
pasakyt negali
baimė seka lyg šuo
kruvinom dienomis
nebegelbsti ruduo
užmiršau kad tikiu
debesėlio šviesa
kiekvienam kosmonautui
vienam kosmonautui
sušukit hurrah
1
[ad_2]