[ad_1]
Mano drauge, ko gi tu dabar tyli
Kiekvienam sava žaizda labai gili
Bet yra šviesa tunelio gale
Patikėk ir tu prieisi ją
Nepamiršta nuoskaudų tiktai silpni
Jie įstringa lyg už grotų praeity
Užrakink vartus ir išmesk raktus
Eiki ten, kur nežinai kas bus
Mūsų norai mūsų bėdos amžinai
Tokios pačios nors ir keičiasi laikai
Atsikvėpk ramiai, viskas bus gerai
Ko verti, tą gausime tikrai
Tu ieškojai vandeny ir po žeme
Bet atsakymas yra tik tavyje
Pripažink nuoga vaiko akyse
Visada karaliaus bus tiesa
Dar anksti tau pasiduot, rankas nuleist
Jei pradėjai, tai žaidimą reikia baigt
Jeigu tau sakys: vienas ne karys
Netikėk, karys yra karys
Tu gyvenimą kaip dovaną gavai
Ir neatiduoki jos kitiems lengvai
Juk žinai, šalia dar draugai yra
Tu už mus ir mes juk už tave
1
[ad_2]