Žyma: dainos karaoke

vakaras šiltas ramus vilioja visus į gatves parke senajam sužibus žvaigždėms kasnaktį ašlaukiu tave šokis naktyje ritmo aistroje paslaptin nakties tu pašauk mane šokis naktyje…

jau jau tu esi man pirma man pradingsta kalba kai tau laišką rašau ar žinai ką jaučiu man pirmam sunku pasakyt kad myliu noriu dieną…

kodėl taip niaukiasi dangus kai tu toli girdžiu širdimi tyloje žingsnius lietaus gatve eini du paklydę žmonės artimi ir svetimi taip man gera tave mylėt…

mano svajonė karšta tik vienam tau ji skirta aš myliu tave slapta bet tu esi su kita tavo širdis užimta atimsiu tave klasta savo gausiu…

pažiūrėki į mus kokius turim žaidimus kokių paslapčių pilni namai mūsų mieste pažiūrėki į mus į mūsų skirtingus likimus kokie paslaptingi reikalai mūsų mieste ir…

aš negaliu sugrįžti aš nežinau kur eiti mano nugaroj ir krūtinėj styro peiliai mano mintys kaip paukščiai paklydę danguj mano saulė po kojom mano pragaras…

šiltas vasaros lietus nudažė plaukus ta bespalve nuotaika gera šypsena bangoj ištirpus meilė plaukia ir žuvėdra klykia krantuose baltą keterą liečiu smėlėtu delnu tą bespalvį…

tokia balta saldi tyla debesų rūke tokia viena maža liūdna snaigė danguje turi svajonę snaigė tapti drugeliu nori gyventi snaigė ten kur daug gėlių meridianai…

kaip man jaunystės neminėt su virpuliu senu kaip neliūdėt nesigailėt prabėgusių dienų už mūsų naujas dieneles pakelkime taures žvaliau išgerkime brolau už jaunas dieneles kadaise…

peilis šaltas draugas gyvybę mano saugo bet mėnulis išdavikas tamsoje blizga plikė reiks truputi palūkėti parūkyt apsižiūrėti mentų lyg ir nematyti laikas reikalus tvarkyti aš…

lankoj drugys drugelį vejas o saulė blyksi jų sparnuos kur dingo jaunos mano svajos tik pienės pūkas težinos švelnus pūkeli ar žinai kur mano laimė…

laukiu ryto neramus po senų žvaigždžių šviesa sunku laukti šaltą naktį kai tavęs šalia nėra atsimerk anksti ryte saulė žadina tave ryto vėjas išprotėjęs vienas…

birželio naktys ilgos ir žvaigždėtos birželio naktys kupinos aistros gitaros stygos pirštais palytėtos prašyte prašosi romantiškos dainos gitaros raudą aidas pakartoja miškais ir pievom plaukiančia…

kai saulė nusileis kai suprasiu kad jau Rugpjūtis kai žvaigždės danguje laiminga norėsiu būti savo mirusias mintis išbarstysiu skrisdama virš jūros ar mane kas pasitiks…

nors mes kartu ir buvom neilgai draugystės laužas degs mums amžinai kiek draugų kiek naujų veidų jūros banga saulė raudona ir oš vėl čia jūra…

mergaitė iš Stokholmo kabaretų pamilo kapitoną vandenų sugrįždamas iš tropikų saulėtų parveždavo brangių jai dovanų mylėjo jis jos garbanas auksines ir žvilgsnį gintarinį jos akių…

nors lemtis išbarstė mus po pasaulį margą aš sugrįšiu įnamus apkabint savus visko buvo kažkada bet skausmus pamiršom kol širdis jauna jauna lai liejasi daina…

šoka mažos snaigės naktyje supasi snaigės baltas sniegas spindi žvakių liepsnoje nakties tyloje jau keliauja apsnigtais žiemos keliais stebuklinga šventė tuoj pas mus ateis ateis…

būk gera nuo vaikystės vien girdžiu tik būk gera tik būk dora kala man i galvą vis tik būk dora būk tyra tartum rytmečio aušra…

aš laimingas tu graži aš mieste o tu širdy vieną gražų rytą gal susitiksim kai aš akis atmerkiu aš tavęs ilgiuosi sugrįžta mintys sustoja laikas…