[ad_1]
Užmiršęs datą mūs pažinties
Tave supykdžiau rimtai išties
Bet kiek kartot tau galiu, mažut
Progos nereikia, laimingiem būt
Nelaukim švenčių, tuščių datų
Linksmai gyvenkim, be grafikų
Juk kalendoriai – vedliai vergų
Progos nereikia laimingiem būt
Pried.
Mano laisvė – mano turtas
Taip sukurtas, yra žmogus
Mano laisvė – vėjo srydis
Amžinybė ir dangus
Kava į lovą, kvapu širdies
Maži stebuklai pilkos buities
Švelni žinutė fone darbų
Progos nereikia laimingiem būt
Kiekvieną rytą – su šypsena
Mes pasidžiaukim nauja diena
Būt šiam pasauly taip nuostabu
Progos nereikia laimingiem būt
Pried.
Mano laisvė – mano turtas
Taip sukurtas, yra žmogus
Mano laisvė – vėjo srydis
Amžinybė ir dangus
Ir kai pasensiu, pražils barzda
Į žemę remsiuos buka lazda
Neseksiu švenčių, nei valandų
Progos nereikia, laimingam būt
1
[ad_2]