[ad_1]
aš tavęs neieškojau
gyvenau ir galvojau
kad toli nuėjai sapnų takais
bet krenti tu lyg rūkas
lyg audra įsidūkus
ir plaki man akis žaibų plaukais
margarita margarita
ak kodėl kiekvieną rytą
saulės gaisro sutirpdyta
išnyksti tu margarita
nubundu ir spėlioju
gal tave tik sapnuoju
gal tikrai naktimis esi šalia
ant kėdės pievų žiedas
ant grindų šlapios pėdos
o širdy sumaištis saldi gėla
1
[ad_2]