[ad_1]
leisk išmokyti tave mylėti laiką
kurio mums taip reikia
leisk pabūti kartu ir nesvarbu
kuo viskas baigsis
tavo kelias nuklotas gėlėm ir svajonėm
tavęs laukia rytojus
aš naktinis paukštis, man nėra kur trauktis
kai saulės spinduliai kutena pakaušį
dar tūkstantį metų dovanosiu šią naktį
nereikia verkti
dar tūkstantį kartų ištarsiu tą žodį
kurio tu taip nori
laiškus ant sienų rašysime tiems kurie miega
ir nenori pabusti
jeigu nieks neužklups galėsim pasprukti
į kitą pasaulį
kalnai mums po kojom bet mes nesustojam,
judam į priekį
ir kai nusileis naktis mes ir vėl
viens kitą turėsim
1
[ad_2]