[ad_1]
rausvai geltona spalva dažos medžiai
ir vėl ruduo ir vėl žiema
ir jau iš tolo stebiu tavo kelią
matyt nelemta žingsniuot drauge
kaip sunku atspėti kas bus
per dažnai apsirinka žmogus suklysta
rodos laimę rankoj laikei
bet dar painūs keleliai takai jaunystėj
ir tada kaip matai suklydom
nejučia tolom mes viens nuo kito
ir jau iš tolo stebiu tavo kelią
matyt nelemta žingsniuot drauge
o aš tikėjau šventai kad likimas
mus tiesiai neš plačia srove
ir gėrėm godžiai drauge iš to šaltinio
skaidraus ir tyro kaip tam sapne
1
[ad_2]