Atl. Gintautas Abarius
Kadaise aš buvau pagonis išdidus,
Klajojau tamsoje ir niekinau kitus,
Bet Viešpaties malonė nušvito manyje,
Tiesiog iš šalto kapo prikėlė Jis mane.
Ačiū Tau, tik tai Tau, kad Tavyje,
O Jėzau, gyvenimo žodžius radau!
Šiandiena mokaus vaikščiot tikėjimo kely,
Dažnai klumpu kaip vaikas, bet Tu mane keli.
Ar bučiau aš ant kalno, ar būčiau aš duobei,
Tu niekad nepaliausi manęs karštai mylėt.
Dėkoju Tau už žmoną ir nuostabius vaikus,
Už vandenį ir duoną, ir mylimus draugus,
Dėkoju Tau ir skelbiu, kad Viešpačiui tik tai,
Tarnausiu aš ir mano visi namai.