[ad_1]
nuo amžių vakare prie stalo dviese
kaip angelas naminis lempa tvieskia
apgaubki angele šviesa švaria
ir saugoki du žmones
ir saugoki du žmones vakare
diena primargino nesužiūrėsi
pavargom mes nuo visokiausių pa
mes nieko nekalbam mes sėdim dviese
pačia sunkiausia šnekamės
pačia sunkiausia šnekamės kalba
kažkas pakito būtinai pakito
žvaigždynų sandaroj o gal veiduos
gal mudviejų nebėr bet visados
du žmonės sėdi
du žmonės sėdi vienas priešais kitą
visur sacharoj tundroj tarp griuvėsių
juk rasis lentgalys vinis kuria
gali sukalti stalą sėdint dviese
kaip šventame paveiksle
kaip šventame paveiksle vakare
1
[ad_2]