[ad_1]
aš atbėgsiu čionai apsigaubęs rūku
pasiilgau labai tavo šypsnio akių
per žaliuosius laukus atskubėsiu tyli
pasigedus tavęs nors aš tau nemeili
aš ieškosiu tavęs tavo lūpų akių
gal laukimas atves pas tave aš tikiu
atvira būsiu tau kaip dangus kaip laukai
bet tavęs juk nėra vien sapne palikai
nors manųjų laiškų jau seniai neskaitai
nuo savųjų takų atpratai atparatai
jei neleisi ateit aplankysiu sapne
kaip kadais nuolatos svečiavais pas mane
aš ieškosiu tavęs tavo lūpų akių
gal laukimas atves pas tave aš tikiu
atvira būsiu tau kaip dangus kaip laukai
bet tavęs juk nėra vien sapne palikai
liko tavo laiškai kur kadaise rašei
tik tai tu išėjai išėjai amžinai
nesuradus stočių kur vaikystė nuves
aš nutolsiu lėtai nuo tavęs nuo savęs
aš ieškosiu tavęs tavo lūpų akių
gal laukimas atves pas tave aš tikiu
atvira būsiu tau kaip dangus kaip laukai
bet tavęs juk nėra vien sapne palikai
1
[ad_2]