31. „Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.“ (Mk 13, 24-32) Kun. G. Jankūnas



Šv. Rašto studijos 2015 m. lapkričio 11 d.
Mk 13, 24-32 (http://biblija.lt/)

„Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.

Pasimokykite iš palyginimo su figos medžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat išvydę tai dedantis, supraskite, jog jis jau arti, prie slenksčio. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.

Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas”

Šventąjį Raštą pradedame skaityti bandydami atsakyti į penkis klausimus:
1. Kokia pagrindinė teksto mintis?
2. Ko nesupratau?
3. Kokie tarpusavio ryšiai su kitomis Šv. Rašto vietomis?
4. Kas man patinka ir su kuo nesutinku?
5. Kaip aš galiu atsiliepti į išgirstus Šv. Rašto žodžius asmeniškai ir kaip į juos gali atsiliepti bendruomenė, kurioje esu?

Daugiau kun. Gedimino Jankūno Šv. Rašto studijų įrašų galite rasti http://www.krekenavosbazilika.lt/

Video klipai iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *