„Muzika ir Žodis“ transliacija, dalyvaujant Mormonų Tabernakulio chorui ir Šventyklos aikštės orkestrui.
Atskirus muzikinių kūrinių įrašus galite rasti čia: http://bit.ly/2mjTxlt
1. Manau, pasaulis yra šlovingas ir nuostabus
2. Ganyklą Viešpats man parengs
3. Jesu, Joy of Man’s Desiring (vargonų solo)
4. A New Commandment I Give unto You
5. Oh, May My Soul Commune with Thee
6. Maldos scena (Žodis)
7. O Divine Redeemer
8. Koks pagrindas tvirtas
Maldos scena
Įdomu, kodėl gyvenime tiek daug nepaprasto grožio dalykų išauga iš sielvarto ir liūdesio? Panašu, kad atsidūrę gyvenimo bedugnėje iš prigimties siekiame dangaus. Tai matome tada, kai netikėtai užklupus tragedijoms bei katastrofoms žmonės susiburia ir su meile padeda vieni kitiems taip, kaip dar niekada nėra to darę. Tai matome mus raminančiuose ir džiaugsmo teikiančiuose meno bei muzikos šedevruose, nors dažną jų sukurti įkvėpė sunkumai ir vargai.
Šią tiesą gerai iliustruoja Šarlio Guno, vieno žymiausių 19-ojo amžiaus prancūzų kompozitoriaus, daina. Jo sakralios kompozicijos buvo tikėjimo ir atsidavimo Viešpačiui išpažintys. Vienas istorikas rašė: „Jis be vargo galėjo parašyti tiek pamokslą, tiek operą.“
Kai Guno nebekūrė taip aktyviai ir mėgavosi savo darbo vaisiais, mirė jo penkiametis vaikaitis. Ši tragedija pritvindė Guno širdį tokio sielvarto, kad jis dar kartą grįžo prie sakralinės muzikos kūrimo. Šis paskutinis kūrybinės energijos proveržis jo meną ir tikėjimą atgręžė tiesiai į viltį.
1893 metų balandį Guno sukūrė giesmę, kurią pavadino „Repentir“, tai reiškia „atgailauti“, o paantraštėje užrašė „Maldos scena“. Šiandien šį kūrinį žinome pavadinimu „O Divine Redeemer“ (liet. „O, Nuostabusis Išpirkėjau“). Žodžiuose užfiksuoti jo jausmai, kai jis gedėjo savo mirusio vaikaičio ir jo paties gyvenimas ėjo į pabaigą – jis mirė vos po kelių mėnesių. Kūrinyje meldžiama atleidimo, prašoma malonės, maldaujama stiprybės, jame taip pat apmąstomas gyvenimas:
O, Nuostabusis Išpirkėjau!
Meldžiu, kad man atleistum,
Neatminki… nuodėmių manų! …
O, Viešpatie, paskubėki man padėti!
Pasigailėki, aš taip kenčiu, …
Išgirski maldavimą mano,
Išgelbėki mane, Maloningasis Viešpatie;…
Kaip savitai ir pamokančiai Guno rado ramybę šioje „maldos scenoje“. Galbūt priežastis, kodėl įkvėpimas taip dažnai gimsta iš tragedijos, o grožis išauga iš pelenų, yra ta, kad tokiomis akimirkomis mūsų širdys atsigręžia į vienintelį ramybės ir drąsos šaltinį – mūsų nuostabųjį Išpirkėją.
4594 -oji laidos transliacija. Transliuota 2017 m. spalio 1 d. (Lithuanian)