Žodžiai, muzika: Juozapas Liaugaudas
Pritariantis vokalas: Kristina Kasperaitytė
Įrašas: JL Studija, 2015
Mūsų neskiria mylios, mus skiria tik penkios stotelės
Žadi atvažiuoti, bet kelią meti dėl takelio
Aš vėl sutrikęs, priblokštas sulėtinu srautą
Tavo sprendimų nuspėt negaliu
Ką po galais be tavęs aš turiu
Tau pranašavo, kad groti geriausiai mokėsiu
O jei sumanysiu ir žodžiais šitais netikėsiu?
Dviem judesiais reguliuodamas srauto didumą
Tavo gražumą išvydęs tenai
Apsigalvok, jeigu ką, gyvenu aš čionai
Ne emigracijai
Stop karui keliuose
Ir vientisumą Korėjai
Dūstam nuo smogo mes
Ir ko jūs miegate, elektromobilių kūrėjai
Vėžį pagydyti, ginklus išlydyti
Kodėl miršta Afrikoj vaikas?
Prie viso to dar turiu pasakyt
Patinki man nuo seno truputį
Mūsų akys vienodos, tik taviškės visad nespalvotos
Jų neparodyti man žingsnis neapgalvotas
Srauto ribas aš dar syk apriboju lig vieno
Spėk, ką tada aš tenai pamatau
Lažinuos, šitaip nutikdavo tau
Tavęs nesulaukiu, o po žemę jau vakaras plečias
Dėl to vogčiomis pamatau srauto liniją trečią
Ir šiaip nežinau, ką manai, bet nė velnio neskauda
Tavo sprendimų pakęst negaliu
Kiek po galais be tavęs aš turiu
Diskriminacija, smurtas, patyčios
Ir pyktis įsigalėjęs
Kiek dar gamta kentės
Kiek dar rūšių išmirs
O mes nepagailėję
Į tai nusispjausime, negalim numot ranka
Kodėl šiaurėj tirpsta ledynai?
Prie viso to dar turiu pasakyt
Patinki man nuo seno truputį
Kyla infliacija, dega fosilijos
Ir neužtenka mums vietos
Žemė vergauja mums, niekas nemyli jos
Benamiui šaligatvis kietas
Žodį ir laisvę nutildyti siekiama
Nematomi miršta didvyriai
Prie viso to dar turiu pasakyt
Nuo dabar tave truputį myliu