[ad_1]
Tipiškai, nuo pat pradžių
Viskas buvo taip saldžiai gražu
Vadinai mane savo namais
Tuomet dar nežinojai, į kokius tu patekai
Kai išeiti sumanei
Skilo visos durys, išdužo langai
Kilo metų gaisras, iš kurio tu pasprukai
Nors sudegė šis namas, bet išliko pamatai
Nes mano siela stiklinė
Tavo veiksmai tik menki įbrėžimai
Laikas ištrynė žodžius
Į mano sielos paviršių įrėžtus
Jei manei, kad sudušiu
Tuomet esi beprotiškai tuščias
Jei reiks, susirinksiu
Savo sielą iš šūkių
Nes mano siela stiklinė
Mano siela stiklinė
Jei reiks, susirinksiu
Savo sielą iš šūkių
Jei manei, kad sudušiu
Tuomet esi beprotiškai tuščias
Jei reiks, susirinksiu
Savo sielą iš šūkių
Pelenų pilnom akim
Aš griūvėsiuos pabudau
Ir nurimusia širdim
Pasakiau – atleidžiu tau
Pirmą žingsnį aš žengiau
Saulės šviesą pajutau
Nors kol kas klaikiai sunku,
Ateity bus tik geriau
Jau tada tikrai žinojau,
Kad esi beprotiškai stipri
Mūsų namas atstatytas
Žaizdose langai visi
Jei kada pro šalį eisi,
Tu sustosi, aš žinau
Mano durys jau atvertos,
Bet šįkart tikrai ne tau
Tikrai ne tau.
x2
Nes mano siela stiklinė
Mano siela stiklinė
Jei reiks, susirinksiu
Savo sielą iš šūkių
Jei manei, kad sudušiu
Tuomet esi beprotiškai tuščias
Jei reiks, susirinksiu
Savo sielą iš šūkių
Nes mano siela stiklinė
[ad_2]