[ad_1]
Atsikėliau, prasivėrė akys
Ir vėl rūpestėliai tie patys…
Vis vargina su metais sunkumo pojūtis
Kartais nebepadeda žadintuvas grojantis
Nusibodo ofisas bei popieriai
Bent moka gerai, vairuoju naują opelį
Sveikas, kaip einasi, kaip miegojai?
Atsakau kaip autoatsakiklis: viskas po senovei…
Viskas po senovei
Sunkoka sėdėti, noris atsikvėpti
Kas valandėlę – mylimoji cigaretė
Mėgstu paplepėti, nesuvaldau liežuvio
Juk dirbasi geriau prie šurmulio
Įpratau prie krūvio, bijau naujovių
Jei jų pasiūlo kaip išsisukti galvoju
Ir kai namo jau sugrįžtu septintą
Vienintelis šuo džiaugsmingai pasitinka
Viskas po senovei
Su žmona mažai bendraujam, namie negatyvas
Turime vaikų, baisu kalbėt apie skyrybas
Ji mato mano šaltį, mato mano ydas
Sako: man rūpi tik krepšinis ir lažybos
Nesupranta, kad pinigėlio išlošiu
Bus proga padovanoti glėbį rožių
Aš tikrai nenusileisiu, nedarysiu pokyčio
Liksiu savimi, liksiu tuo barzdočiumi!
Viskas po senovei